Mes jau susipažinome su vyriškų lytinių organų matmenų skale, o dabar pažiūrėsime, kaip vystėsi penis nuo vaikystės iki suaugusio amžiaus. Siūlome jums pritrenkiančią tyrimų santrauką, pravesta Viljamu A. Šonfeldu ir Džilbertu U. Bibu 1930-tais metais.
Jie nutarė išsiaiškinti normalų matmenų skirtumą besivystančiame lytiniame organe su tikslu palengvinti endokrininių susirgimų, tokių kaip hipogonadizmas (lytinių liaukų, kuriuose formuojasi lytiniai produktai – kiaušiniai ir spermatozoidai padidėjimas) ir adipozo-genitalinė distrofija (susirgimas, surištas su hipofizis funkcijos sutrikimais, pasireiškiantis nutukime, infantilizme, antrinių lytinių požymių išnykime) diagnostiką.
Čia galima pasakyti keletą žodžių apie jų naudojamą matavimų techniką. Kadangi labai sunku paimti jauno, augančio penio matmenis, tai mokslininkai naudojo matavimo, surišta su ramioje būsenoje esančio penio ištempimu metodą. Tai yra jie ištemdavo penį ir pamatuodavo jį, kaip kad jis būtų erekcijos būsenoje. Matavimai, atlikti ant ištempto penio, jam esant ramioje būsenoje, panašiai atitinka matavimams, atliktiems su peniu sujaudintoje būsenoje. Taip kaip penio, esančio ramioje būsenoje matavimai, stipriai skiriasi vieni nuo kitų, jie padare tris atskirus matavimus ir užrašė vidurkius.
Kad įsitikinti, ar ramioje būsenoje esančio ištempto penio matmenys prilygsta peniui erekcijoje, tyrinėtojai kiekvienam bandytojui davė 4 kartonines juosteles, paprašę keturių dienų bėgyje kas rytą pamatuoti penį erekcijoje. Išvedę kiekvieno vidurkį, mokslininkai palygino jį su atpalaiduoto penio matmenimis. Remiantis šiais duomenimis buvo sudaryta statistinė schema, liudijanti apie tai, kad penio erekcijoje ir ištempto ramioje būsenoje matmenys yra labai panašūs. Į diagramos pagrindą įdėta ši formulė:
Y=-.0095+0.985 X,
kur Y – penio ilgis erekcijoje, X – ištempto ramioje būsenoje penio ilgis.
Kitais žodžiais tariant, visais atvejais Y = X, su paklaida + .98.
